- patvarus
- patvarùs, -ì adj. (4)
1. nebijantis nepalankių sąlygų, galintis ilgai išsilaikyti nepakitęs, tvirtas: Tas stalelis senas, bet patvarus rš. Dideliai patvarì ta tora Krš. Galėjau nukalti i uknolį, ale nė[ra] toks patvarus Pp. Pri molio jos (bulvės) patvarèsnės, nebijo tiek lietaus josios Vlkj.
2. kuris stipraus organizmo, atsparus ligoms: Darbo žmogus stiprus ir patvarus sp. Tamsta patvarus, kad tokioj kaitroj gali dirbti rš. Sarčiukas, nors ir nedičkis, stiprus, patvarus arklys J.Paukš. Karšis – vertinga ir patvari žuvis rš.
3. pastovus, nesikeičiantis: Tvirta ir patvari politika rš. Kas žino, kiek patvarùs jos jausmas?! NdŽ.
patvarù n.: Dėsnis yra tai, kas patvaru reiškinyje rš. ║ nepraradęs vertės: Visa mūsų literatūros raida rodo, kad geriausi ir patvariausi mūsų literatūros kūriniai yra susiję su gyventa tikrove V.Myk-Put.4. nenutrūkstamas: Radijo ryšys buvo patvarus sp. 5. kuris tvirtai laikosi savo nusistatymo, ištvermingas: Patvaraus žmogaus nenuliūdina ir neatstumia kliūtys J.Jabl. Armija negali nugalėti be patvaraus užnugario rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.